Tai viena iš geriausių [lygiausių] trasų nuvykti iš Kauno į Šilutę, jei renkatės dviratį. Iš Aukštaitijos į Mažąją Lietuvą. Visą laiką važiuoji vienoje ar kitoje Nemuno pusėje. O šiaip tai buvo viena iš mano mini svajonių „Kažin ar įmanoma per dieną nuvaryti pas tėvus??!”. Įmanoma, tai man pačiam. Nesu didis sportininkas, todėl kritiškai vertinau galimybes. Noras stiprintas ir tuo, kad esu kilęs iš Šilutės. Įmanoma. Savaitė po, mano rezultatą draugas beveik pakartojo (iki Pagėgių). Na tik mama skambinėjo antroje dienos pusėje, vis klausdama: ar nereikia parvežti? Nereikėjo [pergalinga šypsena].
Apie trasą. Kuo ji gera? Kaunas-Kačerginė-Zapyškis-Altoniškiai-Kuras-Akmenynė-Liepalotai-Lukšiai-pro Šakius-Ritiniai-Valenčiūnai-Kiduliai-Jurbarkas-Smalininkai-Viešvilė-Vilkyškiai-Pagėgiai-Juknaičiai-Šilutė. 195 km route’as. Pirmiausia, tai labai lygi trasa, kurioje nėra daug pakalnių, kurios tikrai apsunkintų važiavimą. Vien Raseinių žygį prisiminus, užtenka to sunkumo.
Svarbiausias patarimas – norint turėti komfortabilią, ilgą kelionę dviračiu, pasižiūrėkite orus, tai yra vėjo gūsius. Tie patys Kaunas-Maironio tėviškė trasa buvo žymiai sunkesnė, nors perpus trumpesnė. Kai visą dieną pūs, tai smagumo bus tikrai mažiau. Pasirinkus dieną be vėjo – skriesit!
Kitas patarimas – dažnai prasitempti raumenis, gerti vandens. Negailėti. Mano atveju, šioje kelionėje neturėjau didelių skausmų. Išties, nieko, tik smagi „raumenys žino, ką veikė šiandien” jausena. Tuo pačiu padaryti energinius pavalgymus. Man per visą laiką užteko trijų sūrelių, vieno didelio sumuštinio ir sausainių bei daus skysčių. Padariau ir nuodėmių – energetinio butelaitis pasitaikė. Taip – netobulas žmogus. Užtat, smaginausi keliaudamas į savo gimtą kraštą, kai kiekvienas kilometras artino pergalės jausmą.
Pirmi 25 km labai smagūs – dviračio taku pro Kačerginę iki Zapyškio.
Apie viską iš pradžių. Kauno rajone vis daugiau Like bike iniciatyvų ir patogaus važiavimo dviračių takų. Jei kitame Nemuno krante, pakeliui link Kulautuvos trasa yra kiek kalvotesnė, šis krantas visiškai easy peasy režimui skirtasis. Galimi sustojimai – pasižvalgymas nuo Pyplių piliakalnio, pora atodangų į Nemuno upę, Kačerginės ramuma ir finišuojant prie Zapyškio senosios Jono Krikštytojo bažnyčios. Prie kurios tik ta betonkė atrodo nesuprantamai. Upės krantas ir pilkas – keistas vaizdinys. Visgi XVI a. prisimenanti mūrinė raudonų plytų bažnyčia yra unikali ir kutena akį. Nors nuotraukose įkeliu ir vieną mano žvilgsnį pagavusį apleistą medinuką, kuris lyg susiliejęs su gamta. Toks darbos momentas.
Sunkiausia trasos dalis buvo nusukus ties Altnoniškiais į mišką pro Kurus iki Akmenynės. 12 km kitokio patyrimo. Minimo. Nors miško takeliais mano hybridiniam miesto dviračiui nebuvo pati smagiausia danga – sunkumų nekilo. Pradžioje. Minu minu sau ir posūkis, po kurio siauras, apaugęs miško traktorių kelelis. Ai, ok, varom. Už kokių 300 metrų vis šlapiau ir šlapiau. Dar po 100 m jau didžiausia bala. Bleha, reiks apeiti nešant dviratį. Juk visvien tebus koks 300 m dar. AHAAAA… kokius 700 m bridau pro krūmynus, tankumynus, o erkės to tik ir laukė. Po žygelio nusimečiau trejetą draugių. Ai, bet jau eidamas pagalvojau, kad tik įdomiau, kai pasitaiko nenumatytų aplinkybių. Ar ne? Daugiau tokių staigmenų nepasitaikė.
Kita atkarpa pro Lukšius, pro Šakius iki Kidulių ir Jurbarko. Faktas, kad privalėjau užsukti į Zanavykų pasididžiavimą – Zyplių dvarą. Sutikau seniūną Vidą Cikaną. Paminėjau, kad iki Šilutės minu, tai pro ūsą nusišypsojo ir palinkėjo gero gero. Geras žmogus! Jis yra vienas iš atsakingiausių asmenų dėl kurių Lukšiai vis gražėja. Ne kartą esu matęs kaip renka nuorukas, pamestas turistų. Labai nemažai pasako apie jo požiūrį į kraštą, kur gyvena ir kuria. Šioje vietoje daug kartų esu kaip gidas atvykęs. Ten ir ekskursiją dvare galima gauti, o šalia esančiame Kuchmistrų restorane autentiškus pietus bei skanumynų išsivešti. XIX a. vidurio Potockių palikimo Zyplių dvaro teritorija, kurioje 11 išlikusių pastatų: tarp jų svirnas, molio dirbtuvės, „Kuchmistrų“ restoranas, Zanavykų muziejus bei žalia parko erdvė pasivaikščiojimui. Atskirai reiktų paminėti naująją edukaciją „Fazanų medžioklė“, ruoštą remiantis Potockių medžioklės istorija!
Šiandien Lukšiai paminklėliais ir Tūkstantmečio parku gražus miestelis bei dar garsūs pienine. Tai ir užsukau pačiupti keletą sūrelių energijai. Prisėdęs prie Šv. Juozapo neogotikinės bažnyčios pasistiprinau ir kelelis laukė.
30 km iki Kidulių dvaro, kur netikėtai užsukau kavos pas kolegas. Tai buvo tiesiog pedalų minimas link tikslo. Su gera motyvacija – gražiu kraštovaizdžiu. Tuo metu mintiji apie visokius asmeninius dalykus, mano atveju apie mokyklos iššūkius. Juk nuo rugsėjo einu istorijos mokytoju būti ir pilietiškumą skatinti jaunų žmonių galvose. Dar buvo neaišku, ar įstosiu į vf Pedagogikos programą. Šiandien tai jau faktas. Tas COVID’o laikas asmeniškai man iššūkių įgyvendimo metas. Imu vieną po kito. Po kiekvieno lyg užsikuriu naujam. Minam toliau, kokia kita stotelė?
Vienas ilgiausias sustojimas buvo XIX a. statybos Kidulių dvare, kuriame šiandien galite gauti smagią teatralizuotą ekskursiją kartu su vyno degustacija. Muziejininkė Milda priėmė ir davė kavos. OMG, kaip ji gerai veikė. Po sportų tokie enerdžaizeriai veikia dvigubai.
Per maždaug 40 minučių pakalbėjome ne tik apie asmeninius iššūkius [muziejininkė prasitarė, kad draugės iššūkio paskatinta pradėjo bėgioti], bet ir apie kelis dalykus, kurie gali būti įdomus skaitančiam šį blogo įrašą. Minėtos dvaros pramogos nėra vienintelė Mildos veikla. Taip pat, ji su kolegomis rengia kultūrinius/teminius žygius Mažojoje Lietuvoje ir Zanavykų krašte. Apie juos daugiau rasite informacijos facebook ir instagrame Knygnešiai paskyrose. Neilgai trukus po mano kelionės įvyko vienas tokių – Šešupės krantais, kuriais vaikščiojo ir knygnešiai. Su kolegomis vis pasiūlo naujų, rekomenduoju sekti jų veiklą. Pažadėjau ir pats užsukti į vieną iš jų – esu tikras, kad pasinaudosiu galimybe!
Jurbarko pravažiavimas. Kaskart vykdamas pro šią gyvenvietę [8000 gyventojų], kad jie pagaliau pradės rekonstruoti savo autobusų stotį. Jei vykot bent kartą – tikrai žinot apie ką kalbu – visiškas nesusipratimas. Pasigrožėkite nuotraukose. Kita vertus, nuvykus į dvaro parką nuotaika pasitaiso. Tik įvažiavus, pasitinka lyg triumfo arka stūksančios buvusio dvaro centrinių vartų kolonos. Seniai nebuvęs, tai jame sužinau ir apie 15 km dviračių taką aplink Jurbarką [keliaujantiems]. Nepamirškite vykdami pro šalį užsukti į Vinco Grybo muziejų. Pasitiks vietiniai Milžinai Juras ir Barkus bei puikus gidės pasakojimas. Labai norintys gali užsisakyti ir žiobrių kepimą [Panemunių turai susirasit]. Labai labai skanūs! Išvykstant iš Jurbarko pristokite atodangoje į Nemuną. Išvyksite besišypsodami.
Kiduliuose ir Jurbarke jaučiausi pasikrovęs ir pasirengęs šturmuoti arntrąją dalį maršruto. 98 km pasirodo liko. Kelionės pradžioje buvau įsitikinęs, kad iki tėvų namų bus 179 km, bet buvo kiek ilgiau. Nutarimas buvo priimtas – spurtas iki Viešvilės [23,4 km]. Reiktų įterpti tai, kad antrojoje trasos dalyje buvau toks užsimotyvęs, kad tiesiog skridau, o ir kūnas davė signalą – viskas normaliai, Matai.
Atminus į Viešvilę, supranti, kur esi. Mažoji Lietuva arba Klaipėdos kraštas pasirodo savo autentika – raudonos plytos pastatais. Pavažiavus giliau, kairėje prisėsite žuvitakyje. Atsižvelgiant į upės ichtiologinę vertę ir potencialias lašišinių žuvų – šlakių ir kitų migruojančių žuvų rūšių (žiobrių, upinių nėgių, margųjų upėtakių) išteklių atkūrimo galimybes Viešvilės upės užtvankose pasiūlyta pastatyti žuvų pralaidas. Žuvitakių įrengimas užtvankose ant Viešvilės upės Viešvilės miestelyje ir Gulbinų kaime. Vaikštinėdami pėščiųjų tiltu, pasukus galvą kairėn pamatysite buvusiojo XIX a. Tilžė-Mikytai papildomos atkarpos iki Smalininkų siaurojo geležinkelio tilto liekanas.
Artėju link Pagėgių. Tuose km paminėti verta Raganų eglę – 18 kamienų medukas. Tikrai įspūdingas ir kone su automobiliu privažiuojamas. Kažkada atsivežiau su mikroautobusiuku 8 žmogelius. Tada mediniu takeliu iki pat eglės. Su dviračiu irgi nėra problema, tik kilometražas apie 10 km padidės.
Kai pasiekiau, Vilkyškius liko 60 km iki tikslo. Mintis buvo nuvažiuoti iki mažiausio Lietuvos oficialaus miesto Panemunės. Ne prie Jurbarko, o prie sienos su Kaliningradu. Ten labai gražūs geležinkelio ir automobilių tiltai ir senasis Karalienės Luizės tiltas [dabar jis rekonstruotas]. Į jį galima pastebeilyti nuo padarytos aikštelės, būtent fotoakimirkai. Papildomi 8 km nebuvo man reikalingi, tad dalinuosi visai neseniai daryta nuotrauka.
Kalbant apie Pagėgius, privalote bent pristoti Birutės gatvėje [kur modernizmo pastatai, aplink porą gražių bažnyčių] ir jei laiko yra, nuvykite Oflager-53 rusų karo belaisvių stovyklos vietą. Įspūdis? Nežinau, ar geru jį galima laikyti, bet iš tokios vietos panašios emocijos ir tikisi – nejaukumas, noras išvykti. Regis, 10000 rusų ten buvo nužudyta.
Paskutinė atkarpa iki Šilutės buvo tik formalumas. Sulaukęs dar vieno skambučio ar nepalūžau. Jūs juokaujat? 36 km teliko. Minu, Tėvai. Kone juokdamasis ir jau galvodamas, kad rašysiu bloge įrašą [kaip matot tik dabar baiginėju] apie savo mini svajonės išsipildymą, deginau savo pedalus. Paskutiniu stabtelėjimu pasirinkau Juknaičių gyvenvietę, kur ne tik mama mokės, bet ir SSRS pavyzdinė gyvenvietė buvo. Atveždavo svečius iš vakarų, kad parodyti, kad tiek sostinėje, tiek periferijoje gera gyventi. Kažin ar jie tikėjo? Hm… Nemanau, nors sąlygos buvo ypatingai geros šiame miestelyje. Panašios gyvenvietės buvo kuriamos visose satelitinėse SSRS šalyse.
Man buvo likusi tik pergalinga nuotrauka prie Šilutės riboženklio bei 3,5 km iki namų. Visa ši kelionė yra tik dar vienas įrodymas, kad labai norint, galime susiplanuoti nuotykių, kurie anksčiau atrodė neįveikiami, o šiandien priverčia plačiai šypsotis. Reziumė – apsilankykite Šilutėje ir pajuskite Klaipėdos krašto dvasią. Geras variantas vykti link Panemuniais. Pati Šilutė yra pasiruošus. Naujausias projektas – Šilutės sekretai, kurie puikiai dera su istoriją pristatančia Šilutės siena sužavės kiekvieną. Jei aš galiu atminti – jūs galit irgi [kad ir automobiliu].
[Gavosi ilgas kvietimas ar įgyvendinti Maži gyvenimo iššūkiai].