Esu bėgiojęs 2015-2016 m., bet iš naujo bėgimą atradau tik 2020 m. sausio mėnesį. Kaip ir Šešios Trim treniruotes. Jos ir tapo raktu į sėkmę! Kūnas buvo pradėtas ruošti visapusiškai. Tik dar tada nežinojau, kur tai nuves. 100 proc. nemaniau, kada nors išbėgsiąs maratoną. Tai buvo kažkokia graži svaja. Bėgimas mane vedė į minčių iškrovą, bet ne į rezultatus trasose. Po truputį pradėjau ir varžybose dalyvauti ir bandytis su smulkiais bėgimais (21, 10, 7, 5 km). Sekėsi ir motyvavo. Tik maratonas yra kita galaktika. „Ne man“.
Vilniaus mmaratonas, 2020 rugsėjis
Viršutinėje nuotraukoje stoviu po antrojo tokio bėgimo per šiuos metus ir didžiuojuosi, kad pasiryžau siekti. Ne organizmo sekinimo, kaip kai kurie žmonės pasisako, o kryptingo pasiruošimo.
Išbėgau antrąjį maratoną Vilniuje ir jaučiuosi galintis palyginti bei pakomentuoti savo patyrimą bėgimo metu. Kiekvienam/ai tai visai kas kita. Bent taip manau. Grįžtant prie temos, per kelis mėnesius pakėliau savo laiką per 33 minutes, o tai buvo reikalų, sportuojant ir dirbant su savo galva rezultatas. Pavyko su kaupu!
Tik iškart reikia pasakyti, kad nelaikau savęs bėgiku, nei semi-pro, nei kitaip. Mėgstu lakstyti laisvalaikiu. Mane tai pakrauna ir prablaško mintis. 2020-iais tai buvo aktualu! Bėgimas it meditacija – leki ir mėgaujiesi procesu. Šiuo metu stebiu, kiek galiu pasiekti su savo organizmu.
Kaip prasidėjo? Mintis išbėgti maratoną gimė po kelių mėnesių aktyvaus sporto Šešios Trim funkcinėse treniruotėse, pasiteiravus treneriui: gal norėtum? (ar kažkaip panašiai). Nurautų idėjų pas Mindaugą Šatkų yra nemažai. Nežinojau, kaip bus, bet mūsų bėgo kokie 6 trasoje. Kartu lengviau, gal. Gegužę sugalvojau, kad bėgsiu ir birželio pirmą savaitę įkaliau pirmąjį savo gyvenimo maratoną. Bėgau vienas. Maniau, kad tai mano geriausias pasirinkimas. Sunkiai, kepinant 29 laipsniams ir neįsivertinus, kad daugiau valgyti reikia per bėgimą. Arba gerti kolos. Koks ji gėris! Energija iškart! Na, mėgėjas. Buvo sustojimų ir įvairių minčių: na ir sunku, blemba, bet vis tiek turiu bėgti, jaučiu visvien pavyks. Varom kojos! Nubėgau, sustodamas ir vėl lėkdamas.
Po šio karto neplanavau bėgti kitų maratonų, bet panašiu principu užsiregistravau į Vilniaus renginį. Noriu! Galiu! Gal per 4 val.? Skirtumas tarp bėgimų – jei pirmame neturėjau tikslo, tik išbėgti, antrajame – aiškus uždavinys – įveikti per mažiau nei 4 valandas. Pasiektas PB – 3 val. 51 min. 54 s. Jūs neįsivaizduojat, kaip didžiuojuos savimi ir dar dviem sporto draugams Inga ir Tadu. Kartu tai padarėm! Panašumas atsitikęs kirtus finišo liniją – sukilo emocijos ir didelis pasididžiavimas atskriejo. Be abejo, nuovargis po abiejų panašus – pirmas pusvalandis išėjimo būsena. Paskui jau vėl energingai skraidau skleisdamas nuotaiką.
Esu sakęs savo mokiniams – kai kada bėgimas įkvepia kitus ir man nuo to gera. Prieš porą savaičių Alytuje su komanda įveikėm pusmaratonį. Kartu. Šiandien Vilniuje, tie patys „team dream“ rezultatą pasiekėm ir nepalikom nei vieno/s. Esame bendruomenė ir prižiūrim savus. Bendrumo jausmas veža!
„Team Dream“
Ką supranti po ilgųjų lakstymų? Kiek mūsų organizmas yra pasirengęs išplėsti galimybes. Su darbu treniruotėse ir savikalba galvoje sunkiais momentais gali kalnus nuversti. Abu bėgimai buvo panašūs tuo – 35-36 km reikėjo pasikalbėti su savimi ir įtikinti save, kad čia tik pašalinės mintys. Tu tik bėk ir finišas jau netoli. Nubėgau. Kol bėgi, stebi ir matai, kaip pagerėja po kilometro kito jausena, paskui vėl sunkiau ir vėl atvirkščiai. Tik svarbu nesustoti!
Arba. Jei nutinka kaip man Vilniuje – prireikė rimtam į tualetą 37-ajame. Teko su dviguba jėga grįžti į paskutinius kilometrus. Praradau porą minučių, bet gavau pamoką apie skrandžio veiklą tokio tipo bėgime. Nesuveikė geliukai, ar rytiniai ryžiai, ar per daug vandens buvo (tuo netikiu). Tai ir parodo, kiek svarbu pasiruošimas. Ne tik treniruotės, bet ir avalynė. Manieji Brooks bateliai iki šiol yra geriausias pirkinys sporte. Du maratonai, pusmaratoniai be nuostolių ir kojų skausmų. Tik nuovargis. Po šiandien radau vieną mažutę puslelę. Juokina.
KITA VERTUS, REIKIA PABRĖŽTI, KAD BĖGTI MARATONĄ BE PASIRUOŠIMO YRA KVAILA IR ŽALINGA. Su pasiruošimu – tai racionaliai paskaičiuota rizika – išbėgsiu arba ne. Kitu atveju, gali būti ir greitosios situacija, kurią mačiau šiandien.
Po šio iššūkio įveikimo, viskas tapo aišku – su team’u ieškosim po kelių mėnesių dar vieno bėgimo, kuriame norėsis siekti naujo PB ir organizmo patikrinimo. Ar tai tapo nauju hobiu? Labai tikiuosi. Gal kažkada turėsiu ir 20-ąjį maratoną. Nebestebins ir sutikti nepažįstamieji įveikę 93-ąjį . Bėgimas yra kelionė!
